Lietuvos verslas į Vokietijos rinką pastaruoju metu žengia labai drąsiai, tačiau tai darydamas turėtų surinkti daugiau informacijos ir žinoti specifinius dalykus, padedančius partnerių vienoje didžiausių ir ekonomiškai stipriausių pasaulio rinkų rasti lengviau.
Tokiomis mintimis „Verslo žinių“ kartu su advokatų kontora „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ ir konsultacijų bendrove „Grant Thornton Baltic“ organizuotoje konferencijoje „Verslo plėtra į Vokietiją. Praktiniai aspektai“ dalijosi Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė.
Jos teigimu, daugelis įmonių visų pirma į šią šalį prasimušti siekia dalyvaudamos įvairiose parodose, tačiau toks būdas įprastai pasiteisina ne visoms įmonėms.
„Parodos ir mugės yra gera priemonė, jei jūs gaminate galutinį produktą. Jei norėtumėte žinoti, ar jūsų produktas tiks Vokietijos rinkai, jums verta apsilankyti bent mažose parodose. Tačiau būdų yra kur kas daugiau: tiesioginis pardavimas, elektroninė prekyba ir t.t.“, - vardija p. Gurinskienė.
Ji išskiria vieną būda, kuris verslui dažnai kelia baimes, atrodo nepatikimas, tačiau dažnai tampa geriausia išeitimi.
„Atkreipkite dėmesį į agentų tinklą, prekybos agentus, kurie dirba kaip tarpininkai. Tikrai siūlyčiau neišsigąsti šio pavadinimo, tai geras dalykas ir daugeliu atveju pasiteisina. Kai kuriais atvejais jums neišeis įeiti į Vokietijos rinką patekti kaip nors kitaip nei per agentą“, - kalba p. Gurinskienė.
Specifinė kultūra
Ponia Gurinskienė pabrėžia, kad dairantis verslo galimybių Vokietijoje būtina labai gerai suprasti šalies verslo kultūros ypatumus.
„Vokiečiai yra labiausiai nuo visko apsidraudžianti tauta visame pasaulyje. Jie nemėgsta to, ko nepažįsta. Pasiimkite visus sertifikatus, kuriuose tik turite. Labai svarbus dalykas yra kalba. Vokiečiai, kurie atvažiuoja pas mus, nesitiki, kad jūs kalbėsite vokiškai. Bet jei norite žengti į Vokietiją, mano akimis, jūs privalote turėti žmogų ar patys kalbėti vokiškai. Į šį dalyką būtina atkreipti dėmesį. Žinau atvejų, kai įmonės net neskaitė laiškų, jei jie buvo parašyti anglų kalba. Netaupykite reklaminei medžiagai, viską turėkite vokiškai“, - sako Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė.
Kad Lietuviškas verslas atrodytų patikimiau, p. Gurinskienė pataria pagalvoti apie vokiškos įmonės steigimą.
„Kartais nebūtina turėti biuro, užtenka turėti adresą, pašto dėžutę. Tai geras žingsnis, kad į jus atkreiptų dėmesį“, - sako ji.
Lietuvoje svarbios derybos dažniausiai vyksta įmonių savininkų ar vadovų lygmeniu, todėl to verslas dažnai reikalauja ir Vokietijoje, tačiau tai yra neretai pasitaikanti klaida.
„Neieškokite direktoriaus. Vokietijoje labai aiškus pasiskirstymas pareigomis, padalinio vadovai dažniausiai gali priimti sprendimus. Tai sudėtinga rinka. Mūsų patirtis rodo, kad žengimo į ją procesas trunka 2-3 metus“, - sako pranešėja.
Plačiau: http://vz.lt/verslo-aplinka/2017/02/22/startas-vokietijos-rinkoje-i-ka-atkreipti-demesi#ixzz4dZwHEmwu
