Užsienyje į apskaitos procesus sparčiai veržiasi debesų technologijos. Jos gali radikaliai pakeisti apskaitą – automatizuoti informacijos perkėlimą į sistemą, o jai tvarkyti pakaks išmaniojo telefono, tačiau Lietuvoje dėl tokių technologijų ateities pateikiamos skirtingos prognozės.
Sergejus Abakumovas, UAB „Grant Thornton Baltic“ Apskaitos grupės vadovas, pabrėžia, kad apskaitos ateitį lems debesų kompiuterija, todėl pradėti tam rengtis reikėjo jau vakar. Tokias tendencijas išryškino ir apskaitai skirta „Accountex“ paroda Londone šių metų gegužę.
Debesų kompiuterija leidžia visur patogiai pagal poreikį per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais ir juos valdyti su minimaliu paslaugų teikėjo įsikišimu – toks yra debesų kompiuterijos apibrėžimas. Ji leidžia duomenis pasiekti iš bet kur ir bet kokių IT įrenginių.
Anot p. Abakumovo, tokios stacionarios programos kaip „Microsoft Axapta“, „Navision“, SAP ar vietinė diegiamos kliento serveryje, visa duomenų bazė laikoma kliento paskirtoje vietoje.
„Dirbu su stacionariomis apskaitos sistemomis per apsaugotą prisijungimą (VPN). Jis leidžia per internetą iš Lietuvos pasiekti kliento apskaitos programą, tarkime, Vokietijos įmonės kompiuteryje. Tačiau apskaita per debesų kompiuteriją turi kur kas daugiau galimybių, – teigia p. Abakumovas. – Stacionarioms programoms ateityje taip pat reikės pereiti prie debesų kompiuterijos.“
Pranašumai ir trūkumai
Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, tvirtina, kad debesų technologijos 98 iš 100 atvejų yra pranašesnės už stacionarias programas. Ji vardija tokius debesų kompiuterijos pranašumus: verslui per brangu turėti tokio paties galingumo serverį, koks yra debesyje, ir finansuoti jo nepertraukiamą darbą, dirbant debesyje nereikia instaliuoti programų, todėl lengviau prisijungti prie duomenų bazių. Nėra jokių trukdžių, kai keičiamas kompiuteris ir reikia paruošti darbo vietą. Debesyje duomenys yra saugesni, mažesnė įsilaužimų tikimybė.
„Tačiau yra ir minusų – jei nėra interneto, įmonė akla, neturi jokios finansinės informacijos, negali pateikti mokestinių deklaracijų, išrašyti sąskaitų, sužinoti skolų. Buhalterinių paslaugų įmonėje tai reiškia, kad visas darbas sustojo, – teigia p. Čibirienė. – Blogai ir tuomet, jeigu internetas yra, bet veikia lėtai. Dar vienas trūkumas – sunku padaryti debesyje esančių duomenų kopiją. Apskaitos tvarkymo debesyje pranašumai išryškėja, kai būtina turėti daugiau nei vieną vartotoją ir jie nutolę vienas nuo kito, be to, yra geras interneto ryšys.“
Proveržio nesitiki
Marius Žilinskas, verslo valdymo IT sprendimus kuriančios UAB „Labbis“ pardavimo vadovas, sako, kad „Labbis“ turi ne tik stacionarų sprendimą, bet ir ne itin didelėms įmonėms skirtą apskaitos programą debesyje.
„Lietuvoje apskaitos programą debesyje renkasi nedidelės įmonės, kurioms priskirčiau turinčias iki 25 darbuotojų, ar tokias, kurioms apskaitą tvarko ne visu etatu dirbantis buhalteris“, – teigia p. Žilinskas. Jeigu įmonė didesnė, atsiranda unikalių sprendimų poreikis.
„Kai programa pritaikoma prie konkretaus kliento poreikių, vargu ar ją galima priskirti debesų technologijoms. Šioms paprastai priskiriami standartiniai sprendimai“, – teigia p. Žilinskas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad internetu iš bet kur galima prieiti ir prie stacionarių programų, todėl vartotojui nėra skirtumo, ar programa stacionari, ar debesyje.
Pritaikytos telefonams
Perėjus prie debesų technologijų, gali neprireikti ir nešiojamojo kompiuterio.
Jungtinėje Karalystėje planšetėmis ar išmaniaisiais telefonais naudojasi 88% verslo atstovų, todėl visi finansų ir verslo valdymo „Cloud“ produktai pritaikomi prie tokių įrenginių, kad direktorius, finansų vadovas, buhalteris galėtų bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu su savo išmaniuoju atlikti visus su apskaita susijusius veiksmus: įvesti ir nusiųsti duomenis, patikrinti pinigų srautus, ištraukti ataskaitas ir ten pat pateikti pastabas ar komentarus.
Ponas p. Abakumovas tvirtina, kad debesų technologijos nuo žemės paviršiaus gali nušluoti ir apskaitininko profesiją. Reikės konsultanto apskaitos klausimais, bet ne žmogaus, kuris fiziškai registruoja duomenis.
„Prieš mėnesį teko dalyvauti apskaitos programos roboto pristatyme – jis pats mokosi atskirti, suvesti ir patvirtinti įvedimo įrašą apskaitos sistemoje. Pirmą kartą paleidus robotą apskaitos įrašą suveda žmogus, o robotas jį stebi, – pasakoja p. Abakumovas. – Antrą kartą robotas jau užpildo dalį laukų, o trečią kartą užpildo visą pirkimo įrašą. Žmogui lieka tik patikrinti.“
Anot jo, Lietuvoje veikianti „Directo“ apskaitos sistema pagal PDF dokumentą sugeba užpildyti dalį pirkimo ir pardavimo įrašų, importuoti ir eksportuoti informaciją apie pinigų pervedimus. Tai gali sutaupyti iki 70% darbo laiko. Ponia Čibirienė pabrėžia, kad vis tiek žmogus turės gaudyti programuotojų netinkamai sudėliotus algoritmus.
„Pildant automatiškai, 30% duomenų gali būti suvesta su klaidomis, tai labai daug, nes duomenis tikrinti ir klaidas taisyti užima gerokai daugiau laiko, nei duomenis suvesti iš naujo“, – teigia p. Čibirienė.
Tačiau ji pritaria procesų automatizavimui – bus mažiau nuobodaus darbo, kurį paprastai atlieka ne buhalteriai, bet mažesnės kvalifikacijos įmonės darbuotojai.
Buhalterių vis tiek reikės
„Žmonių vis tiek reikės, pardavimo sąskaitos pačios neišsirašys, o gautą faktūrą neužteks nuskaityti ir įdėti į sistemą, nes reikės nurodyti, kaip ją įdėti, – teigia p. Čibirienė. – Jeigu baldais prekiaujanti įmonė dalį pirktų baldų pasilieka, buhalteris turės taisyti sąskaitos įvedimą.“
Anot jos, vargu ar galima bus automatizuoti ir prekių pajamavimo procedūrą.
Tokiu atveju reikia naudoti įmonės, o ne tiekėjo kodus, nurodyti matavimo vienetus, kurie bus naudojami parduodant prekes.
„Apskaitininko profesija neišnyks, bet taps dar labiau reikalinga. Tiesa, toks asmuo turės įgyti daugiau IT žinių. Jau dabar dažnai vyriausiojo buhalterio kompiuterinis raštingumas yra antras po IT specialistų bendrovėje, – teigia p. Čibirienė. – Kad teisingai sugrupuotų visų įmonės ūkinių procesų duomenis ir apskaičiuotų mokesčius, ateityje buhalteris turės gerai išmanyti IT.“ Jau dabar buhalteriai, nesulaukę IT specialisto, patys programoje įrašo formules ir programa viską skaičiuoja pagal įstatymo reikalavimus. Naujausios buhalterinės programos panašios į plasteliną – jas keisti paprasta, todėl tai padaryti gali pats buhalteris.
Dar vienas debesų kompiuterijos pranašumų – galima greitai įdiegti naujus modulius ir funkcijas. Kadangi vis daugiau organizacijų reikalauja joms pritaikytų sprendimų, lankstumas yra labai svarbus dėmuo.
Anot p. Čibirienės, buhalteris sprendžia, kaip bendruosius nustatymus programoje pritaikyti įmonei, kaip išnaudoti programos galimybes.
Ponas Abakumovas atkreipia dėmesį ir į mažas diegimo sąnaudas.
„Nauja duomenų bazė naujai įmonei debesyje dažniausiai suteikiama nemokamai, gali kainuoti tik tam tikras pritaikymas, tačiau, palyginti su tarptautinėmis stacionarių programų diegimo licencijomis, tai dešimtimis kartų pigiau“, – aiškina p. Abakumovas.
Lietuva ir Vakarų Europa
Lietuvoje prie naujų technologijų trukdo pereiti archyvų tvarkymą reglamentuojanys įstatymai – reikalaujama viską saugoti popieriniu formatu. Tačiau svarbiausia priežastis, anot p. Abakumovo, kad nauja sunkiai apčiuopiama sritis gąsdina.
„Pirmosios prie debesų technologijų apskaitoje pereina užsienio kapitalo įmonės, o lūžio taško galime sulaukti 2020 m.“, – prognozuoja p. Abakumovas. Ponia Čibirienė sako, kad šiuo metu Lietuvoje dominuoja stacionarios programos, yra vos kelios vietinės programos, siūlančios apskaitą tvarkyti debesyje.
„Manau, kad debesų technologijų proveržio apskaitos srityje Lietuvoje nesulauksime, nebent tarp mažų įmonių“, – kitokią prognozę pateikia p. Žilinskas.
Įmonės baiminasi ir dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo. Kita vertus, technologijos leidžia nustatyti vartotojus ir kiekvienam – atskirus priėjimo prie informacijos apribojimus.
Vakarų Europoje į debesis apskaitos technologijos pradėjo keltis 2000 m. Danijoje ir Olandijoje. Prieš daugiau kaip dešimt metų šiose šalyse debesims savo apskaitos duomenis patikėjo daugiau kaip 2.000 įmonių. Šiuo metu tik Didžiojoje Britanijoje tokiomis technologijomis naudojasi apie 10% smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių – 144.000 bendrovių. Prognozuojama, kad po poros metų šis skaičius gerokai išaugs.
Tokios technologijos lyderiai „Xero“, „Sage“, „Quickbooks“ tvirtina, kad greitai mes turėsime atsisakyti tokių mums kol kas įprastų darbo priemonių kaip popieriniai dokumentai, spausdintuvai, stacionarūs ar net nešiojamieji kompiuteriai, skaičiuotuvai. Iki 2020-ųjų visas būtinos informacijos kompleksas bus pasiekiamas vienoje vietoje skaitmeniniu formatu.
Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose, Australijoje už naudojimąsi „Xero“, „Sage“, „Quickbooks“ reikia mokėti periodines įmokas, tolesnę geografinę savo plėtrą šios bendrovės sieja su licencijų pardavimu vietinėms IT bendrovėms, kurios ir užsiimtų programų rinkodara ir palaikymu.
Didesnė kontrolė
Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės dažniausiai naudoja stacionarias programas, kurios įdiegtos apskaitos įmonės darbuotojo kompiuteryje.
Klientas dažnai mato tik apibendrintus duomenis, kuriuos tam tikru periodiškumu buhalteris jam pateikia, o debesyse veikiančios sistemos klientui leidžia matyti visus sistemoje registruojamus duomenis.
„Anksčiau apskaitos įmonės buhalteris padaręs klaidą galėdavo pats ją pastebėti ir ištaisyti klientui apie tai net nežinant, o dabar klientas gali ją iš karto pastebėti“, – dar vieną debesų technologijos skirtumą įvardija p. Abakumovas.
Plačiau: http://vz.lt/vadyba/finansai-apskaita/2016/07/28/debesu-technologijos-ir-apskaita-sokti-i-dilgeles-ar-dar-palaukti#ixzz4dZo12Vgy
