Šimtams didžiųjų Lietuvos bendrovių atsiranda prievolė parengti gerokai išsamesnius sandorių kainodaros tarp susijusių įmonių dokumentus. Juose reikia atlikti įmonių grupės funkcinę analizę, paaiškinti finansavimo politiką, nematerialiojo turto naudojimą ir kitus aspektus.
Sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros taisyklės keičiasi ir mažesnėms bendrovėms. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja kontroliuojamųjų sandorių kainodaros taisyklių redakcija. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad sandoriai tarp susijusių asmenų bus sudaromi rinkos kaina ir pelnas nebus dirbtinai permestas į užsienį ar į nuostolingas įmones Lietuvoje.
Vykintas Valiulis, audito UAB „Grant Thornton Baltic“ mokesčių projektų vadovas, pažymi, kad nauja taisyklių redakcija į Lietuvą perkelia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) praktiką. Įmonių grupėms, kurios turi verslų užsienyje, reikės rengti vadinamąją pagrindinę bylą. Tokia prievolė atsiranda, jeigu jos pajamos viršija 15 mln. Eur
Mažesnėms įmonėms reikės rengti šalies bylą. Iki šiol sandorių kainodaros dokumentus reikėjo rengti bendrovėms, kurių pajamos viršija 2,89 Eur. Dabar ši riba padidinta iki 3 mln. Eur.
![]()
![]()
Didelėms įmonių grupėms atsiranda gerokai daugiau pareigų – reikės atlikti grupės funkcinę analizę, pateikti duomenis apie jos nematerialųjį turtą, grupės finansavimo politiką, reorganizavimą ir įsigijimus, pagrindinių produktų ir rinkų aprašymą.
„Jeigu įmonės, kuri priklauso tarptautinei apmokestinamųjų vienetų grupei, metinė apyvarta viršija 3 mln. Eur, bet nesiekia 15 mln. Eur, ji privalo parengti tik šalies bylą, – naujovę komentuoja Nerijus Nedzinskas, konsultacijų bendrovės „PwC“ mokesčių ir teisės skyriaus vadovas. – O jeigu įmonė nepriklauso tarptautinei grupei, ji neprivalo rengti pagrindinės bylos, nesvarbu, kokio dydžio būtų jos apyvarta.“ „PwC“ skaičiuoja, kad Lietuvoje yra apie 1.000 įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 15 mln. Eur.
„Dalis stambių bendrovių nepriklauso tarptautinėms grupėms ir joms nereikia rengti pagrindinės bylos, tačiau bet kokiu atveju naujas reikalavimas rengti pagrindinę bylą palies šimtus didžiųjų Lietuvos bendrovių“, – įsitikinęs p. Nedzinskas.
Pagrindinę bylą paprastai rengia kontroliuojančioji bendrovė, tačiau jeigu ji veikia šalyje, kur tokių reikalavimų nėra ar kur jie skiriasi nuo taikomų Lietuvoje, šią bylą reikės rengti Lietuvos bendrovei. Vadinamąją šalies bylą įmonių grupei, kurios pajamos viršija 3 mln. Eur, reikės rengti bet kokiu atveju.
„Ant didelių, skaidrių bendrovių ir kraunama visa biurokratinė našta, – naujovę komentuoja Tomas Tumėnas, AB „Linas Agro Group“ finansų direktorius. – Norint įrodyti, kad viską darai tvarkingai, dabar reikės turėti dar vieną šūsnį dokumentų.“ Jų parengimas kainuoja laiką ir pinigus.
„Įmonės galėtų pačios pasirengti dokumentus, tačiau sunku prieiti prie kainodaros duomenų bazių, be to, dokumentus parengusios pačios jos nėra tikros, kad viską padarė gerai, todėl tenka samdyti konsultantus, kurie, aišku, atsakomybės neprisiima“, – pažymi p. Tumėnas. Nauji reikalavimai suteikia dar vieną įrankį mokesčių inspekcijai. Reikalavimai turėti sandorių kainodaros dokumentus yra ir dabar – mokesčių administratorius juos tikrina.
„Pastarieji pakeitimai susiję su Lietuvos stojimu į EBPO, todėl belieka į naujus iššūkius žiūrėti filosofiškai“, – apibendrina p. Tumėnas.
Keičiasi terminai
Iki šiol sandorių kainodaros dokumentus reikėjo pateikti per 30 dienų nuo jų pareikalavimo dienos. Dabar juos reikės parengti iki kitų metų šešto mėnesio 15 dienos. Vadinasi, už 2019 m. dokumentus reikės parengti iki 2020 m. birželio 15 d.
Pagrindinei bylai parengti suteikiamas papildomas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis – už 2019 m. ją reikės turėti iki 2020 m. gruodžio 15 d.
Iki šiol sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros dokumentus reikėjo rengti ir 1 Eur vertės sandoriams, o dabar tokia prievolė yra sudarius 90.000 Eur ir didesnės vertės sandorius. Ponas Valiulis atkreipia dėmesį, kad pasikeitė baudos už kainodaros dokumentavimo taisyklių nesilaikymą – jų žirklės nuo 1.400–5.800 Eur išaugo iki 1.820–6.000 Eur. Jeigu įmonės vadovas gauna didesnę kaip 1.500 Eur baudą, bendrovė įrašoma į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą – ji išmetama iš viešųjų pirkimų ir atsiranda VMI tinklalapyje gėdos lentoje.
„PwC“ akcentuoja, kad nebelieka griežtos kainodaros metodų hierarchijos, todėl įmonėms kainodaros dokumentuose reikės pateikti mažiau paaiškinimų, kodėl jos pasirinko vieną netradicinių kainodaros metodų. Taip pat atsiranda galimybė naudoti finansinės vertės nustatymo metodus.
„Verslo ar nematerialiojo turto pardavimo kainodarai pagrįsti dažnai netinka nė vienas metodas: lyginamosios kainos, perpardavimo kainos, sąnaudos plius, pelno padalijimo, sandorio grynosios maržos, o dabar atsiranda galimybė naudoti finansinės vertės nustatymo metodą“, – pažymi p. Nedzinskas.
Pasaulyje mokesčių administratoriai vis dažniau vertina, ar įmonė pajėgi prisiimti jai kitų grupės įmonių skirtą riziką.
„Jeigu įmonė prisiima kredito riziką, bet neturi pakankamai finansinių resursų, jai turėtų būti mokamas visai kitoks atlygis nei įmonei, kuri turi pakankamai turto ir gali tokią riziką valdyti“, – teigia p. Nedzinskas. Lietuva atsižvelgė į EBPO rekomendacijas ir išplėtė funkcinę analizę teiginiais dėl galimybės prisiimti riziką.
Ponas Valiulis pataria nepalikti kainodaros dokumentų paskutinei minutei.
„Pirmąjį metų pusmetį dėl audito ir kitų priežasčių finansininkai yra labai užimti, todėl apie sandorių kainodarą reikėtų galvoti dar metams nepasibaigus ir jokiu būdu ne po to, kai sandoriai jau sudaryti“, – pataria p. Valiulis.
Ieva Vaitkūnaitė, UAB „Deloitte Lietuva“ mokesčių ir teisės departamento vyresnioji konsultantė, atkreipia dėmesį, kad šalies bylą, kuri apima ir palyginimus iš duomenų bazių bei rinkos kainų nustatymą, bus galima atnaujinti tik kas trejus metus (išskyrus kontroliuojamojo sandorio duomenis). Ji primena, kad naujosios kainodaros dokumentavimo taisyklės parengtos pagal EBPO sandorių kainodaros gaires, taip pat įgyvendinamos EBPO ir G 20 valstybių vadovų patvirtinto BEPS projekto nuostatos.
Plačiau: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2019/01/09/nauja-sandoriu-kainodara-ateina-su-didesnemis-baudomis#ixzz5cgLE2OeX
